nužįsti

nužį́sti tr. K, Š, KŽ; S.Dauk 1. N žindant kiek iščiulpti: Nužìnda teliukas, tada karvei lengviau pasdaro Kč. Nužį̃s, nulaidys [tik apsiveršiavusios karvės pieną], tai bus gardesnis Db. | refl. KŽ. 2. žindant nučiulpti, sužaloti: Vaikas motinai papą nužìndo NdŽ. Veršis papus nužìndo, ir tie nušašo J. ║ nučiulpti: Nekramtyk lūpų, bus nužį́stos, nučiulptos, berniokai nemylės Krč. Kočiukai paišiuko nužįstì, nukramtyti vaikų Krš. 3. apseilėti: Dar tu čionai? – lūpų kamputyje sukrusčiojo nužįsta nuorūka V.Bub. 4. žindant suliesinti, subloginti: Tos kiaulės didliai nenužìndo, nepaliko teip liesa Trk. Kaip didelis teliukas, teip karvę visai ir nužìndo Grž. Nudvėsus paliko katė – kačiokai nužìndo Pnd. | prk.: Prasidėjai su tokiais maklioriais – nužį́s tavi Krš. ║ refl. žindant nusibaigti: Taip ans (veršis) i nusižį́s, nusivargs Krš. 5. DŽ žindant nuskriausti, nustumti: Tas paršelis nedidelis, jį kiti nužìnda Ėr. 6. nugraužti, nudildyti: Nežinau, kaip ta stabulė ir yra padaryta, kad beregint ratpėdžius nužìnda Brs. Vinies galvutė nužįstà, negaliu išlupt Zp. | Nužįstì plaukai, nieko nėr, plonučiai Sur. ^ Dar iš tolo jis išmetė aukštyn mažą melsvą rankutę su laibais, tarsi nužįstais piršteliais J.Mik. Rankovės kaip nužį́stos tų naujų madų bliuskelių Šts. | refl. Sml: Beržinis stipinas kaip ir nusižìnda stebulėj – palieka galas laibas Antš. ║ nutąsyti, ištampyti: Nesirišk tos skarikės pri žmonių – visi kampai nužįstì Šlv. 7. prk. nualinti: Žemė nužįstà, nulaisinta Lk. ║ prk. dažnai vartojant nuvalkioti: Nužį́stas priežodis KI11. Nužį́sta kalba KI5. 8. Lp, Brt nupjauti: Tai tu nužį́sk, žmogus, kad tep išgulę! Gž. \ žįsti; apžįsti; atžįsti; dažįsti; įžįsti; išžįsti; nužįsti; pažįsti; peržįsti; pražįsti; prižįsti; sužįsti; užžįsti